Intelektinė nuosavybė ir Blockchain
Photo by Launchpresso on Unsplash

Intelektinė nuosavybė ir Blockchain

Blockchain ir Intelektinė nuosavybė (IP)

Blockchain (BC) technologijos naudojimas kitose, nei kriptovaliutos, srityse tapo aktualia tema neužilgo po kriptovaliutos atsiradimo 2009-ais metais. Blockchain kaip decentralizuotas bet kokių duomenų registravimas, laikomas revoliucinga technologija, pakeisiančia mūsų pasaulį kaip Interneto atsiradimas. Realiausios BC technologijos naudojimo sritys siejamos su įvairaus – kilnojamo, nekilnojamo ir intelektinio – turto registravimu, t.y. poreikiu žinoti, kas yra objekto savininkas (autorius, teisių turėtojas) bei stebėti teisių į objektą judėjimą, civilinę apyvartą, turint tikslą tinkamai už jį atlyginti.

Iki šiol realios galutinės išraiškos ar apčiuopiamo palaikymo iš tarptautinės politinės santvarkos negavo nei vienas iš šia technologija grįstų projektų. Problemos čia siejamos ne tik su techologiniais, bet ir su teisiniais sprendimais.

Teisine prasme BC laikytinas operacijų įteisinimo mechanizmu, nereikalaujančiu tarpininkų pagalbos. Pati BC technologija kuriama ir vystoma „open–source“ licencijos pagrindu, t.y. kaip atviras kodas, viešai prieinamas visiems.

IP objektai ir jų registravimas

Intelektinės nuosavybės įgijimo ir apsaugos aspektai reglamentuojami teritoriškai, nacionaliniu lygiu, laikantis pasirašytų tarptautinių sutarčių ar regioninių dokumentų reikalavimų. Tačiau visur bendra tai, kad intelektinės nuosavybės objektai yra dvejopi: 1) tie, kurių teisinis pripažinimas ir apsauga siejama su registracija (pramoninė nuosavybė, t.y. išradimai, naudingi modeliai, dizainas, pan.), bei 2) tie objektai, kurie pripažįstami ir ginami vien nuo paties sukūrimo fakto (autorinė nuosavybė, t.y. muzika, menai, literatūra, duombazės, fonogramos, filmai, ir kt.).

Pramoninės nuosavybės registrus paprastai tvarko valstybinės institucijos ar tarpvalstybinį pripažinimą turinčios organizacijos (tokios kaip Europos patentų biuras), taip pat komerciniai asmenys, kuriems tokios funkcijos yra pavestos valstybės. Antrosios objektų grupės registrai paprastai neegzistuoja, o jeigu ir steigiami – tai tik privačiomis, naryste grįstomis iniciatyvomis, ir tik turint tikslą sumažinti ginčų dėl kūrinio egzistavimo ir jo autorystės riziką, palengvinti įrodinėjimą.

Registrai tvarkomi tradiciniu būdu: iš pradžių ant popieriaus, tuomet atliekant skaitmeninį įrašą duombazėje. Kaip taisyklė dabartiniai registrai turi vienetinį (singlecopy) įrašą, kurį atlieka ir viešose ar saugomos prieigos duombazėse skelbia autorizuotos institucijos. Registravimo procesas brangus, lėtas, tačiau nusistovėjęs ir veikiantis.

Autorinės (neregistruojamos) IP teisių įgyvendinime ir gynime kyla didžioji dalis probemų, ypač susijusių su IP objekto nematerialumu, nekontroliuojama sklaida skaitmeninėje erdvėje, registrų ir tuo pačiu ikiteisminės gynimo tvarkos neegzistavimu. Kino filmų, muzikos įrašų, knygų bei vizualiųjų menų kūrėjų teisių įgyvendinimas, nuo kasdienių sandorių sudarymo iki apsaugos nuo piratavimo, jau kurį laiką prašosi originalaus ir efektyvaus sprendimo. Ar juo gali tapti Blockchain technologija?

Blockchain perspektyvos ir Intelektinė nuosavybė

BC ir susijusios „distributed ledger“ technologijos naudojimą siūloma diegti tokiam bet kurio IP objekto registravimui ir apsaugai, kuris įgalintų:  

  • nustatyti IP objekto autorystę ar kilmę,
  • kontroliuoti ir sekti neregistruojamų IP objektų naudojimą skaitmeninėje erdvėje (pvz., filmo originalios kopijos platinimą, taip pašalinant jų piratavimą),
  • naudojantis „smart contract“ technologija sudaryti IP teisių gavimo (licencijavimo) sutartis, sudaryti ir privalomai vykdyti įvairius IP susitarimus,
  • sukurti skaitmeninį IP teisių valdymą (pvz., online muzikos srityje),
  • pramoninės nuosavybės apyvartoje įrodinėti sąžiningumą ir pirmąjį komercinį panaudojimą, ir galiausiai
  • pasiekti pagrindinį IP teisinės apsaugos principą – užtikrinti greitą, tiesioginį ir maksimaliai autoriui (IP savininkui) naudingą atlyginimą už kūrybinį darbą, investicijas.

BC technologija paremti registrai turėtų ne vieną privalumą, lyginant su tradiciniais:

  • laisvą prieigą,
  • efektyvumą,
  • patikimumą (įvestų duomenų saugumo, „transaction hashtag“ nekintamumo),
  • laiko fiksavimą („time stamp“ technologinis aspektas, leidžiantis sužinoti apie įvykius, faktus ar būseną bet kuriuo momentu laike),
  • IP teisių nuosavybės grandinės peržiūrą (chain-of-title),
  • galimybę automatizuoti išimtinių teisių suteikimą / perleidimą,
  • galimybę užtikrinti platinimo skaidrumą,
  • vykdyti smart sandorius dėl IP objektų ir jų teisių apyvartos;
  • vykdyti efektyvų IP teisių valdymą.

Registraciją atliekančių ar teisių valdymą įgyvendinančių tapininkų pašalinimas suteiktų procesams greičio (vietoje ilgų administracinių procedūrų pakaktų šalių susitarimo) bei sumažintų kaštus, kas ypač aktualu registruojant pramoninę nuosavybę, kur kainos gali siekti tūkstančius eurų metams.

„Smart“ sutartys

Viena svarbesnių blockchain savybių – tai „smart contract“ programos, kuriose šalių susitarimu galėtų būti įrašomos licencinės ar kitos autorinės sutarties sąlygos. Tapusios programos kodu tokios sutarties sąlygos vykdomos automatiškai. Pavyzdžiui, kai atlyginimas už kūrinio teisių naudojimą būtų nustatomas kiekvienam mėnesiui atskirai, tuomet programa, prieš prasidedant antram mėnesiui, nuo teisių naudotojo sąskaitos nurašo reikiamą sumą ir kūrinį naudoti leidžia, o likučiui esant nepakankamam – sutarties vykdymą sustabdo ir kūrinio naudoti nebeleidžia.

Blockchain iššūkiai

Blockchain ateitį dabar prognozuoti tiek pat sunku, kaip prognozuoti Interneto ateitį 1980-aisiais. Tačiau jau dabar aišku, kad iššūkių yra nemažai. Tai i) techniniai, ii) marketinginiai, iii) edukaciniai (patrauklumo) ir iv) teisiniai (reglamentavimo) iššūkiai.

BC technologija yra palyginus lėta, platformos kūrimo ir palaikymo savikaina yra aukšta, egzistuoja vadinamoji „51 % atakos“ problema bei pirmojo įrašo autentiškumo klausimas. Apie juos kalbama mažiau, nei apie galimus privalumus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad gyvuoti jau nustojo tokios IP registravimui skirtos platformos kaip Ascribe ir Binded, taip ir neišsprendusios esminių technologinių, teisinių ir patrauklumo problemų.

Štai, pavyzdžiui, privalumas, skelbiantis, kad BC technologija įgalintų muzikos autorius išsivaduoti iš didžiųjų Amerikos megastudijų bei nukreipti vartotojų pinigus tiesiai kūrėjams, gali reikšti ženklų kūrėjo bendrų pajamų iš kūrybos veiklos sumažėjimą ir apskritai – jo išnykimą iš socialinės erdvės. Megastudijos garsindamos autoriaus muziką, skleisdamos ją, organizuodamos ir investuodamos – dirba už atlygį. Savo jėgomis kūrėjas to nepadarys ir arba liks užmirštas, arba susitelks ir samdys kitą (mega)studiją toms paslaugoms teikti.

BC technologija grįstų platformų kūrimas ir palaikymas yra brangus procesas, o investuotojas tampa vadinamuoju „Super-user‘iu“, kuris palaiko, administruoja patformą bei pritraukia vartotojus ir tokiu būdu kontroliuoja autoriaus galimybes užsidirbti. Įvedus BC technologijas muzikos (ar filmų) registravimui ir platinimui įtakos sferos ir pinigai būtų tiesiog perpaskirstyti. Ko gero visa tai įgautų senoje animacijoje matytą išraišką „drakonas mirė – tegyvuoja drakonas!“.

Man kyla klausimai. Jeigu BC pagrįstas įrašas yra amžinas ir nekintantis – kaip bus užtikrinama, kad įrašas atliktas tiksliai, išsamiai, tam pilną teisę turinčio asmens ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių? Kaip bus nutraukiami ar nuginčijami „smart contract“, kaip jie bus stabdomi, nesant suderintos abiejų šalių valios konfilkto atveju? Jeigu IP teisė visais laikais buvo ir yra teritorinė, kokioje šalyje vyks ginčas, kai Smart sutartis sudaryta ir vykdoma „visur“, ir kokios bus laikomasi teisės? Teoriškai, atsižvelgdamos į skelbiamus BC benefitus, privačius išradimų registrus galėtų steigti ir farmacijos, telekomunikacijų, automobilių gamybos kompanijos. Tačiau kodėl šiai dienai rinkoje jokių didesnių kompanijų investicijų ir įsitraukimo kuriant BC registrus IP teisių valdymui, nematyti?  

Mano kolega Rober van H., verslininkas iš Olandijos, valdantis Beneliukso šalyse veikiančias kino ir kitų renginių bilietavimo platformas (Ticketing Group), BC technologiją vertina kaip „a bit of a hype“ (liet. šiek tiek estravagantiška ir išpūstai viešinama), sakydamas, jog BC technologijos naudojimą apsvarstė ir atmetė.

Valstybinis pripažinimas ir reglamentavimo poreikis

BC vizijos tapimui realybe reikalinga sutelktinė viso pasaulio valstybių valia, bendras sprendimas priimti skaitmeninės revoliucijos rezultatus ir įteisinti paradigminius pokyčius visuomenės sąmonėje.

Didžiausias BC techologijų integravimo stabdis – tai valstybinis poreikis reglamentuoti naujus rinkos dalyvių santykius, pačią technologiją ir jos naudojimu sukeliamus teisinius padarinius. Tai poreikis apibrėžti reiškinį, kuris dar tik pradeda įgauti savo formą. Taip pat – tai poreikis apginti teisinių santykių dalyvius nuo piktnaudžiavimo technologija atvejų.

Teisė vejasi gyvenimą. Kriptovaliutų reglamentavimas buvo tikros lenktynės su pinigų plovimo pavojais ir crowd-fundingo scam‘eriais, vis dar sprendžiamos sistemų atskaitomybės ir mokesčių už jose vykstančius sandorius problemos. Nežinant kaip vystysis technologija ir jos naudotojų elgesys, sudėtinga planuoti reglamentavimą ir IP srityje. Dabartinis reglamentavimas surašytas, kai dar nebuvo žinoma apie blockchain technologiją.

Nacionalinės valdžios šiai dienai nėra linkusios pripažinti ir ginti IP teisių BC registracijų pagrindu. Tačiau gera žinia ta, kad ISO jau dirba ties standartu Nr. ICO / TC 307, skirtu blockchain ir distributed ledger technologijoms: https://www.iso.org/committee/6266604.html Iki šių standartų patvirtinimo teismuose BC registracija nebūtų priimama kaip vienareikšmiškas įrodymas, nors, pasitelkus ekspertinį vertinimą, galėtų turėti papildomos reikšmės.

Blockchain teisinis statusas

BC registras yra tuo pačiu metu ir duombazė ir kompiuterinė programa, ir informacinė sistema.

Duombazė, kompiuterių programa – tai savarankiški autorinės IP objektai, turintys kūrėjus ir savininkus. Jų teisės į BC registrus yra, kaip taisyklė, pavaldžios serverių buvimo vietos įstatymams.  BC registrui, kaip informacinei sistemai, taip pat turi būti taikomi vietos valstybės nustatyti saugumo, testavimo ir kiti reikalavimai. Tačiau blockchain duomenų buvimo vieta nėra apibrėžta.

Nėra galutinai aišku, ar blockchain atviras programinis kodas gali būti laikomas turtu? O gal tai mokėjimų vykdymo sistema? Arba elektroninės komercijos tarpininkas? Atsakymai į tokius klausimus apsręstų taikytiną teisinį režimą.

Blockchain IP teisių įgyvendinimas ir gynimas

BC registruose užfiksuoti duomenys kūrėjų ir teisių savininkų naudai realiai galėtų būti naudojami esant kokiam nors kolektyviniam arbitrui. Toks „kaimo seniūnas“ turėtų prižiūrėti, ar įrašai daromi teisėtai, o taip pat spręsti įrašų savininkų ir teisių pažeidėjų ginčus. Neišvengiami būtų ir ginčai tarp kūrėjų ir jų teises pažeidusių BC įrašų savininkų, kurie įrašą suformavo pasisavindami autorystės teises ar suklastodami licencinius sandorius.

Savo lėšomis valstybės aparatui prilygstančios priežiūros sistemos BC platformos vartotojai ko gero nesukurs, o norint, kad tokiu arbitru taptų valstybė, ją neišvengiamai tektų įtraukti į  BC registro veikimo ir BC įrašų teisėtumo priežiūros procesus.

Dabartinėje politinėje / ekonominėje sistemoje pripažinimo sulauktų tie registrai, kuriuos administruoja ir duomenų teisėtumo patikrą atlieka valdžios įgaliojimus turinčios valstybinės ar nevyriausybinės organizacijos, pvz., World Intellectual Property Organization ir jos nacionaliai padaliniai.

Ateitis ateina lėtai arba neišvengiamos išvados

Intelektinės nuosavybės teisės tikslas yra skatinti inovatyvumą ir kūrybinę veiklą, suteikiant patikimą įstatyminę apsaugą kūrėjų darbams ir jų teisėms. Kyla klausimas, ar BC technologija gebės tinkamai prisidėti siekiant šio tikslo. Pasaulio protai dirba ta linkme, o Blockchain neginčijamai gali tapti bent jau duombaze, kurioje kiekvienas galės užregistruoti Intelektinę nuosavybę ir pasiekti reikiamą informaciją.

Close Menu