Vaikų filmavimas
Photo by Ben Wicks on Unsplash

Vaikų filmavimas

Vaikų filmavimas Lietuvoje: oficialių ir specialių reikalavimų vaikų filmavimo valandoms, poilsiui ar filmavimo tvarkai aikštelėje – nėra.  Filmuodami vaikus vadovaujamės bendraisiais reikalavimais, susijusiais su vaiko teisėmis, ir gerąja praktika, kuriuos čia paminėsiu.

Kai kalbame apie vaikus filmavimo aikštelėje, teisine prasme turime omenyje asmenis iki 14 metų (bet ne iki pilnametystės, t.y. 18), nes 14 metų sulaukęs vaikas pagal LR CK 2.8 str. 2 d. įgyja teisę savarankiškai įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius (tame tarpe – atlikimą). Vaikas, sulaukęs 16 metų, jau gali būti teismo sprendimu emancipuotas (reiškia, pripažintas pilnai veiksniu), ir tuomet įgyja teisę pats priimti sprendimus ir sudaryti visas savo sutartis.

Filmavimo aikštelėje nesudaromos darbo sutartys, santykius apibrėžia civilinės sutartys, kurias sudarant vadovausimės bendraisiais principais, numatytais LR Civiliniame kodekse, LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, LR Visuomenės informavimo įstatyme ir įvairiuose Vaiko teisių dokumentuose.

Vaiko tėvų sutikimas

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 2.7 str., 2.22 str. 1 d., 3.155 str., 3.157 str. 1 d. ir LR Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. , LR Vaiko teisių ir apsaugos pagrindų įstatymo 3 str., vaikai gali būti filmuojami, fotografuojami, daromas jų garso ir vaizdo įrašas gavus nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimą. Sutikimo forma nėra imperatyviai numatyta, tačiau gamybos įmonė užtikrina, kad tokio pobūdžio tėvų, globėjų ar rūpintojų sutikimai būtų raštiški.

Vaikų filmavimas: sutartys

Kai vaikui iki 14 metų mokamas atlygis už filmavimą, sutartį su gamintojo (ar aktorių agentūros) įmone sudaro vaiko tėvai ar globėjai. Sutartis sudaroma „vaiko vardu“, darant nuorodą į „įstatyminį vaiko atstovavimą pagal LR CK 2.7 str. 1 d.“. 14 metų sulaukęs vaikas savo sutartis dėl autorių teisių įgyvendinimo sudaro pats, nėra būtinas jo tėvų ar globėjų sutikimas (LR CK 2.8 str. 2 d.).

Su vaiko atstovais ar pačiu vaiku gali būti sudaroma tiek vienkartinė paslaugų sutartis, tiek vaidmens atlikimo ir atvaizdo naudojimo honorarinė sutartis ar netgi autorinė atlikimo sukūrimo sutartis, priklausomai nuo faktinių aplinkybių ir kūrinio ypatumų.

Daugiau apie kino gamybos dokumentus ir sutartis čia: spausti nuorodą

Vaiko teisės kine

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 31 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį, teisė dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, teisė laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius. Ta pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, kuri skelbia, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą ir poreikius. Tokiu būdu vaikas turi teisę užsiimti kūrybine veikla (būti atlikėju – aktoriumi) ir tokią veiklą vykdydamas būti saugus, laiku valgyti, ilsėtis ir žaisti.

Vaikų filmavimas: tvarka aikštelėje

Prieš duodami sutikimą tėvai yra pilnai ir aiškiai instruktuojami apie filmavimo veiklos ypatumus: trukmę, vietą, filmavimo dienos eigą, t.y. apie numatomus poilsio ir vaidybos bei pasiruošimo vaidybai grafikus.

Gamybos įmonė užtikrina, kad filmuojant reklaminius projektus su vaikais jiems būtų suteikta derama apsauga filmavimo aikštelėje, maitinimas bei atskira laisvalaikio – poilsio zona. Mažamečiai vaikai filmavimo aikštelėje visada būna kartu su jų tėvais ar globėjais.

Lietuvos įstatymai nedetalizuoja vaikų-kūrėjų teisės į poilsį sąlygų. Tokiu būdu tokiais klausimais kaip vaikų kūrybinės veiklos trukmė, pobūdis, rezultatas ir atlygis už vaiką sprendžia tėvai (ar globėjai).

Geroji praktika

Gerąją praktiką į lietuviškas filmavimo aikštelės paprastai atneša užsienio užsakovai.

Filmavimo aikšelėje Lietuvoje vaikams yra užtikrinamas maistas ir gėrimai, žaidimai ir kitoks užimtumas laisvu nuo vaidybos metu, o taip pat – ne ilgesnė nei 6 -8 val. filmavimo pamaina, neskaičiuojant pasiruošimo bei maitinimo laiko, bei ne trumpesnė nei 14 val. pertrauka tarp filmavimo dienų vaikams, neturintiems 16 metų.

Filmavimas su vaikais ar jų grupėmis planuojamas ir organizuojamas tokiu būdu, kad būtų išvengta perteklinio vaikų laiko leidimo filmavimo aikštelėje. Filmavimo aikštelėje turėtų būti budintis daktaras,o taip pat – galioti gamintojo civilinės atsakomybės draudimas.

Vaikų filmavimo laikas

Kūdikiai (0-1 m.) filmuojami 3 val., laiką skaičiuojant nuo atvykimo į filmavimo aikštelę.

Mažamečiai vaikai (2-3 m.) filmuojami 4 val.

Ikimokyklinukai vaikai (3-8 m.) filmuojami 6 val.

Mokyklinukai (9-16 m.) filmuojami iki 8 val., atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę ir situaciją.

Dirbant su 16 m. sulaukiusiais vaikais galima drąsiai kalbėti apie 12 val. trukmės filmavimo pamainą.

Vaikų filmavimo priežiūra

Darbo inspekcija į vaikų filmavimą neatvyks.

Pasikartosiu, filmavimo metu nėra sukuriami darbo santykiai su vaikais (ar jų tėvais). Lietuvoje vaikų atlikėjų veiklos teisinis reglamentavimas yra priskiriamas civilinės teisės reguliavimo sričiai. Todėl darbo teisės aktai, juose nustatytos garantijos ir apribojimai, ypač susiję su nepilnamečių asmenų darbu, vaikams atlikėjams nėra taikomi.

Kaip ne kartą konsultacijų metu patvirtino LR Valstybinė darbo inspekcija – filmavimo metu turi būti paisoma bendrųjų vaikų teisių apsaugos normų: Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, LR Konstitucijos, LR Vaiko teisių ir apsaugos pagrindų įstatymo, LR Civilinio kodekso.

Vaikų juoko linkėdama,

Contact me

daiva@inmediapro.lt

+37068577715

Close Menu